- pravirti
- 1 pravìrti, pravérda, pràvirė Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; M 1. tr., intr. nedaug ko išvirti; pagaminti šiek tiek maisto: Liolį (netvarką) gi palinka: pravérda ir išlekia darban Mžš. Nebeišeikit, va tuoj pravérdu, ir pavalgysta Slm. Duonos kepti nereik, tai da valgyti an dienos sykį ka pravérda – daba kaip ponios moterės Krž. Pravìrkiat vaikuo košės ar ko nors, kad nekrioktum Šts. Būk, aš tau bulbynės pravìrsu (juok.) Rdn. Virtinių truputį pravìrsiu Rm. Būtum vìralo pravìrusi Rdn. Eikš, pieneliu tuo tarpu papusryčiausi, kol ko šilto pravirsime Vaižg. Reiks pravìrt vakarienės Mžš. Pravìrt turit kai ką vakare Všn. Kaip tik pravirė, tuo davė po šmotuką vaikam BsPIV10. | refl. tr.: Duoda miltų putrai prasivìrt ir pieno lašelį Pnd. Iš ryto kad eini į darbą, ką reik prasivìrti? Erž. Noru uogų prasivìrties Krš. Prasivìrdavau košikę Erž. Kol gali valgyt prasivìrt, palauk, nevažiuok ant vaikus Slm. ║ refl. tr. virinimu kiek pasigaminti: Beržinės smalos iš tošės tie miškinaičiai liuob prasivìrs LKT62(Pp). 2. tr. pagaminti kiek (degtinės): Kumet ne kumet praverdu šnapšę Šts. | refl. tr.: Daug kas turėjo numinės, prasvìrs koki boba Sd. ║ gaminant degtinę išeikvoti: Virdamas buvo praviręs šešis aktarus (konfiskavo už bausmę), bet brolis gelbėjo, davė atsitiesti Šts. 3. intr. kurį laiką virti: Aš septynius metus pràviriau, o tu vieną kartą negali išvirti Krš. 4. intr. užvirti: Kaip pravìrs, nukaisk sagoną J. | refl.: Kad viralas prasiverda ir virsno[ja] dailiai, nebėga Šts. 5. intr. Jrb, Žgč beveik išvirti (apie maistą, maisto produktus): Lupk iš puodo, juk jau mėsa pràvirė Šmk. Tai tos mėsos biskis buvo, jau ji pusiau pravìrus Iš. 6. intr. verdant nunykti, sumažėti: Labai sūrus kumpis buvo, žiūrėk, pràvirė ben kiek [sūrumas] Aln. \ virti; antvirti; apvirti; atvirti; davirti; įvirti; išvirti; nuvirti; pavirti; pervirti; pravirti; privirti; razvirti; suvirti; užvirti
Dictionary of the Lithuanian Language.